(balsavo: 2)
Praeito dienoraščio įrašo pabaigoje mes uždavėme keletą klausimų. Šį kartą į juos pabandysime atsakyti.
Kiekvienas žmogus renkasi savo kelią ir sprendžia, kaip tą kelią pakeisti ištikus sunkumams. Laikui bėgant mes priprantame prie dalykų, kurie mus erzina arba ieškome būdų, kaip jų išvengti. Lygiai tas pats su maloniais „erzinimais”. Jei jie kartojasi itin dažnai, mes prie jų priprantame ir tai, kas anksčiau buvo malonu ir gera, gali būti tiesiog eiliniu veikimu ar dienos įvykiu.
Todėl žmogus nuolatos ieško kažko tokio, kas jį tarsi iš naujo „sužadintų”, būtų jo nauja siekiamybė ir tikslas. Juk neveltui sakoma, kad žmogus „miršta”, jeigu jis neturi svajonės, norų ar kažkokios idėjos, kurią norėtų įgyvendinti.
Nors yra kitas požiūris. Sakoma, kad yra dalykai, kurie žmogui niekad neatsibosta. Pavyzdžiui, vandens gurkšnis arba duonos riekė. Tiesą sakant, abi nuomonės yra teisingos. Tad, kaip ir visada, gauname identišką išvadą – žmonės yra skirtingi, o ne klaidingi vieni ar kiti paaiškinimai. Daugelis iš mūsų klaidžioja nuolat nerasdami savęs, ieškodami kažko nepaprasto ir stebuklingo, kitiems užtenka sėdėti namuose ir eiti kasdien į tą pačią parduotuvę.
Tačiau abiejų tipų žmonių atvejais esmė yra ta pati. Vieniems reikia naujų skatinančių gyventi stimulų, kitiems tuos stimulus suteikia gana vienodoka kasdienybė. Tačiau stimulai yra ir jie veikia. Ar mes galime gyventi be jų?
Žymės: duonos riekė, kasdienybė, nerasti savęs, neturi svajonės, siekiamybė, stimulas gyventi, sėdėti namuose, tikslas, vandens gurkšnis
Nėra trackback nuorodų
You can leave a trackback using this URL: http://gyvenimovadyba.lt/2009/02/stimulas-gyventi/trackback/
10 Comments
Aš esu labai pastovus žmogus. Tačiau jaučiu, jog gyventi be stimulų būtų neįdomu.
Aš kiekvieną dieną galvoju apie kažką nauja- gyvenimo stimulą randu labai paprastuose dalykuose, pvz; išgirsta graži daina, apsnigtos eglės už lango, malonūs žodžiai, upės čiurlenimas ir tt.
Aš taip pat randu daug objektų, kuriais galima džiaugtis. Žmogui stimulų reikia ieškoti pačiam, nes jie patys ”neateis”…
gyvenam labai įdomiu, bet kartu ir sudėtingu laikotarpiu… nusvyra kartais rankos, atsimušus į abejingumo sieną
ar reikia ieškoti stimulo gyventi? juk iš ryto atsimerki, pamatai mylimų žmonių akis, visi sveiki, šypsosi ir pačiai šypsena išsprūsta – juk tai ir yra stimulas gyvenimui
teisingai parasyta, kad visiems reikia to paties dalyko stimulo. nors jie ir skirtingi bet esme ta pati. mes itraukiami daznai negalvojant i daugeli is ju.
Labai teisinga Danutės nuomonė, kai mylimi žmonės sveiki bei laimingi ir pačiam linksma gyventi.
Man stimulas- tai kiekvienas naujai nudirbtas darbas ar pakylėjimas aukštyn darbe.
Kol kas stimulų mano gyvenime pilna, net nesvarsčiau apie tai: kodėl gyvenu ir pan…
Be stimulu gyventi neimanoma!!!
Vienus žmones reikia stimuliuoti, kitų ne – šie patys gėrisi aplinka ir žmonėmis.