(balsavo: 1)
1. Apie įprotį kavos puodeliui ir kitus panašius įpročius kalbėjome vakar.
2.Tai labai plati tema, todėl norisi ją pratęsti.
3. Žmogaus diena pastatyta ant įpročių: įprotis kavos puodeliui namuose ir būtinai dar sykį atėjus į darbą. Darbe būtinai pradžioje panaršome internete pagal įprotį, o tik tada sėdame prie reikalų. Pagal įprotį padarome, tai ką darome visuomet, po to tai ką įpratę vėliau. Pagal nusistovėjusią tvarką einame pietauti tik ten, nes ten kažkas neva traukia mus (nors tai tiesiog įprotis). Užsisakome patinkantį patiekalą (nors tai tik įprotis). Ir t.t.
4. Žmogaus diena – tenkinamų įpročių virtinė.
5. Galimybė elgtis kitaip žmogų išbalansuotų. Jis taptų pasimetęs ir būtų tarsi ne savam kailyje.
6. Žmogus – tarsi tam tikru laiko momentu užfiksuotas įpročių rinkinys.
7. Taigi, pakankamai nuobodus dalykas.
Žymės: darbas, elgtis kitaip, kavos puodelis, pietauti, įpratęs žmogus, įpročiai
Nėra trackback nuorodų
You can leave a trackback using this URL: http://gyvenimovadyba.lt/2009/10/kavos-puodelis/trackback/
2 Comments
kas svarbu, kad labai sunku pakeisti tuos įpročius(žmogus yra labai inertiškas), nors kartais atrodo kad tam tikri įpročiai yra įdingi ir keistini, bet pasikeisti kainuoja labai daug valios pastangų ir dažniausiai žmonės linkę palikti viską kaip yra. todėl sunku mesti rūkyti ir pan. kad atprasti nuo senų įpročių yra be proto sunku esu ir pats patyręs ir asmeniškai dažnai abejoju keistis ir tapti šalinti aplinkinius erzinančius mano įpročius ar elgtis įprastai ir klausytis priekaištų, bet kyla kitų svarbių klausimų: kas kuria tuos įpročius? šeima, aplinka, draugai? ar tai yra labiau asmeninis pasirinkimas? O ar pakeitę savo įpročius neprarasime savitumo, unikalumo, dalies savęs?
Labai teisingas terminas – intertiškumas. Nuolat kartojami veiksmai žmogų greitai paverčia robotu.
Žmogaus savitumas, manau, nepriklauso nuo įpročių paletės. Žmogų iš esmės išskirtiniu daro darbai ir kūryba.